Žodis turi perteikti reikšmę, vienodai suprantamą to žodžio vartotojų. Susidurę su kitos kultūros žodžiais stengiamės rasti jiems atitikmenis savo kalboje. Jeigu reikia, įvedame naujus terminus, apibrėžiančius naujas, iki tol mums nežinomas reikšmes.
Tokiu atveju mūsų kultūra įtraukia kitų kultūrų patirtį ir turtingėja.
Tačiau kartais mes įtraukiame į savo žodymą iš svetimų kalbų atėjusius terminus netgi jei mūsų kalboje yra žodžiai tiksliai perteikiantys jų prasmę. O kartais mes tiems naujiesiems terminams sukuriame naują prasmę, visiškai pakeičiančią, išdarkančią arba paslepiančią tikrąją žodžių reikšmę.
Tuomet mūsų kultūroje programuojamas konfliktas tarp reikšmės, formos, suvokimos, reiškinio vertinimo ir reakcijos į jį. Iš to gali kilti socialinės problemos tiesiog "lygioje" vietoje.
Todėl būtina aiškiai ir nedviprasmiškai žinoti ką reiškia kiekvienas žodis.
Mano nuomone, tai ypatingai svarbu prieš pradedant skaityti tokią svarbią knygą kaip "Koranas".
"Koranas" - skaitymas balsu.
"Islamas" - nuolankumas, paklusimas (Dievo įsakams).
"Musulmonas" - žmogus atsidavęs Dievui; tikintysis.
Dievas, koks jis pateikiamas Korane - vienatinis, nedalomas, bendras visiems žmonėms, pasaulio sutvėrėjas ir apskritai, "visa kas yra".
Šituos paaiškinimus rašau tam, kad nekiltų stereotipinių nesusipratimų apie "jų" ir "mūsų" Dievą, kuris iš tiesų yra vienas ir tas pats. Taip pat, labai svarbu suvokti, kad Mahometo, perdavusio Koraną žmonėms akimis, žmonės yra arba tikintys (arabiškai muslim), arba netikintys. Kad nėra tokio daikto, kaip "skirtingos religijos" - kaip Dievas yra vienas ir nedalomas, taip ir Tikėjimas yra vienas. Ir tas tikėjimas išsireiškia paklusimu Dievo valiai ir Dievo valios vykdymas Žemėje (arabiškai islam).
Mahometas savęs nelaikė Korano autoriumi - jis tik perdavinėjo tai, ką išgirdo "iš aukščiau". Tačiau be abejo, tai ką žmogus išgirsta ir persako - neišvengiamai įgauna ir jo asmenišką antspaudą. Todėl teisingiausia Koraną galima būtų apibūdinti kaip "Dievo žinią perduotą per pranašą Mahometą", o ne tieiosg "Dievo žodį" (kaip kad dažnai yra vadinama žydkrikščionių Biblija).
Mahometas Koraną deklamuodavo tik žodžiu - pats jis nėra užrašęs nei vienos eilutės.
Vieni šaltiniai teigia, kad Mahometas perdavinėjęs Koraną žodžiu niekam nėra nei siūlęs, nei prašęs jį užrašyti, kiti šaltiniai atvirkščiai - aiškina, kad Mahometas turėjo 40 raštininkų, kurie ne tik užrašydavo naujus apreiškimus, bet paskui dar ir perskaitydavo pranašui, ką prirašę, kad jis patvirtintų žodžių teisingumą...
Tačiau faktas tai, kad po mahometo mirties buvo žmonių išmokusių Koraną mintinai iš paties Mahometo lūpų bei buvo įvairiu pavidalu užrašyti tekstai.
Praėjus dvidešimčiai metų po Mahometo mirties jo bendražygis ir raštininkas Zeidas iš daugybės surinktų tekstų suformavo kanoninį Korano tekstą. Kurio pirmieji keturi egzemplioriai yra saugomi iki šiol.
Tiesa, kad nekiltų bereikalingų klausimų ir abejonių dėl Korano redakcijos autoritetingumo - visus kitus surinktus užrašus Zeidas liepė sudeginti. Yra nuomonė, kad būtent dėl to, jis pats žuvo smurtine mirtimi per pirmąsias "tikratikių" tarpusavio pjautynes.
Bet kuriuo atveju, Koranas yra mažiausiai iškraipytas iš visų ligi tol buvusių pranašų lūpomis perduotų apreiškimų.
Dabar apie techninius dalykus.
Zeidas ruošdamas kanoninį Korano tekstą ne tik pravedė tam tikrą atranką (tuo pačiu atlikdamas ir cenzoriaus bei Dievo žinios perduotos per pranašą korektoriaus funkciją), bet ir suformavo sveiku protu nelabai suvokiamą teksto struktūrą.
Koraną sudaro 114 skyrių, kuriuos Mahometas vieną po kito skelbė 23 metus. Tuo tarpu paslaugusis raštininkas-piromanas juos sudėliojo ne chronologiškai, apreiškimo eilės tvarka, o pagal jų ilgį... Nuo ilgiausio iki trumpiausio.
Dabar nesigilinsiu į tokio poelgio motyvus ir pasekmes, tik perspėsiu, kad čia pateikiama chronologinė skyrių seka, skliausteliuose nurodant kanoninę numeraciją - jeigu kils poreikis palyginti su kitomis publikacijomis.
Skyrių pavadinimai - irgi parinkti raštininko sumanymu - pagal labiausiai įsimintiną motyvą, tuo tarpu pats Mahometas antraščių kūrimu neužsiiminėjo.
Tekstas bus imamas iš http://islamas.lt/view.php?id=66 ir savavališkai pakoreguojamas pagal kurį nors įtikinamiausiai prasmę perteikiantį rusišką vertimą http://www.crimean.org/islam/koran
Gero skaitymo!
Vardan Dievo, gailestingojo, maloningojo
1. Skaityk! Vardan Tavo Viešpaties ir Saugotojo, kuris sukūrė,
2. Sukūrė žmogų iš krešulio.
3. Skaityk! ir Tavo Viešpats yra pats dosniausias,
4. Jis, kuris išmokė naudotis plunksna,
5. Išmokė žmogų to, ko tas nežinojo.
6. Bet kurgi! Žmogus peržengia visas ribas
7. Tame, jog mano, kad pats viską gali.
8. Tačiau, gi pas Viešpatį (visi) sugrįšime,
9. Ar matai tą, kuris draudžia
10. (Mano) vergui melstis?
11. Manai jis teisingame kely?
12. Ar į dievobaimingumą veda?
13. Ar matai, kaip jis paneigė (Tiesą) ir nusigręžė?
14. Argi nesuvokia jis, jog Dievas viską mato?
15. Tegu jis pasisaugo! O jeigu nesiliaus - vilksime jį už plaukų,
16. Melagingų ir nuodėmingų plaukų,
17. Tuomet tegul šaukiasi (pagalbos) savo pakalikų,
18. Mes pakviesime bausmės angelus (kad su juo susidorotų)!
19. Ne! Nesek juo, o lenkis garbindamas ir taip prisiartink (prie Dievo).
Vardan Dievo, gailestingojo, mal.oningojo
1. Tepražūna abi Abu Lahabo* rankos ir jis pats pražuvęs!
2. Nepadėjo jam jo turtai ir tai ką jis įgijo.
3. Degs jis ugnies liepsnose
4. ir jo žmona (taip pat) - medžio nešiotoja**;
5. ant jos kaklo - (vien tik) virvė iš palmės plaušų.
* Abu Lahabas - Mahometo dėdė.
** Ji atnešdavo ir numesdavo spygliuoto krūmo šakas ant Mahometo kelio, šmeiždavo ir apkalbinėdavo jį.