Žodis turi perteikti reikšmę, vienodai suprantamą to žodžio vartotojų. Susidurę su kitos kultūros žodžiais stengiamės rasti jiems atitikmenis savo kalboje. Jeigu reikia, įvedame naujus terminus, apibrėžiančius naujas, iki tol mums nežinomas reikšmes.

Tokiu atveju mūsų kultūra įtraukia kitų kultūrų patirtį ir turtingėja.

Tačiau kartais mes įtraukiame į savo žodymą iš svetimų kalbų atėjusius terminus netgi jei mūsų kalboje yra žodžiai tiksliai perteikiantys jų prasmę. O kartais mes tiems naujiesiems terminams sukuriame naują prasmę, visiškai pakeičiančią, išdarkančią arba paslepiančią tikrąją žodžių reikšmę.

Tuomet mūsų kultūroje programuojamas konfliktas tarp reikšmės, formos, suvokimos, reiškinio vertinimo ir reakcijos į jį. Iš to gali kilti socialinės problemos tiesiog "lygioje" vietoje.

Todėl būtina aiškiai ir nedviprasmiškai žinoti ką reiškia kiekvienas žodis.

Mano nuomone, tai ypatingai svarbu prieš pradedant skaityti tokią svarbią knygą kaip "Koranas".

"Koranas" - skaitymas balsu.

"Islamas" - nuolankumas, paklusimas (Dievo įsakams).

"Musulmonas" - žmogus atsidavęs Dievui; tikintysis.

Dievas, koks jis pateikiamas Korane - vienatinis, nedalomas, bendras visiems žmonėms, pasaulio sutvėrėjas ir apskritai, "visa kas yra".