Tankmėje

Vertė G. K. Ivanickas, 2000

Ką apklausos pas teismo valdininką metu pasakė medkirtys

Taip. Tai aš radau lavoną. Šįryt aš, kaip visuomet, patraukiau toliau į kalnus, kad prikirsčiau malkų. Ir štai pakalnės giraitėje radau negyvą kūną. Kur būtent? Maždaug už keturių - penkių tio ¹ nuo kelio į Jamasiną. Tai atkampi vieta, kur auga bambukai ir jaunos kriptomerijos.

Negyvėlis buvo pasipuošęs blyškiai žydru suikanu ² ir padėvėta kepuraite ebosi ³, kokias nešioja sostinėje; jis gulėjo aukštielninkas. Štai gi koks dalykas: kūne buvo vienintelė žaizda, bet užtai tiesiog krūtinėje, taigi sausi bambuko lapai aplink buvo permirkę krauju. Ne, jis nebekraujavo. Žaizda, matyt, jau buvo uždžiuvus. Taip, štai dar kas: ant žaizdos, nė kiek nesibaimindamas mano žingsnių, tupėjo įsisiurbęs gylys.

Ar nepastebėjau šalia kardo, ar ko nors panašaus? Ne, ten nieko nebuvo. Tik šalia kriptomerijos, prie kurios gulėjo lavonas, kamieno mėtėsi virvė. Ir dar... taip, taip, be virvės ten dar buvo šukos. Štai ir viskas, kas buvo šalia kūno - tik šie du daiktai. O žolė ir nukritę lapai aplinkui buvo smarkiai ištrypti - matyt, nužudytasis savo gyvybę atidavė ne pigiai. Kaip, ar nebuvo arklio? Taigi ten joks arklys neprasibraus. Kelias - jis toliau, už giraitės.

Ką apklausos pas teismo valdininką metu pasakė klajojantis vienuolis

Kobas Abe

Moteris Smėlynuose

Jei negrėstų bausmė, pabėgimas neteiktų džiaugsmo.

PIRMA DALIS

l

VIENĄ rugpjūčio dieną dingo žmogus. Per atostogas jis ketino nuvažiuoti į pajūrį,- ligi ten traukiniu buvo pusdienis kelio,- ir nuo to laiko niekas apie jį nieko negirdėjo. Nei policijos paieškos, nei skelbimai laikraščiuose nedavė jokių rezultatų.

Žmonių dingimas apskritai ne toks jau retas reiškinys. Statistikos duomenimis, kasmet paskelbiama keli šimtai pranešimų apie dingusius be žinios. Keista, bet rasti jų tepavyksta nedidelę dalį. Žmogžudystės ir nelaimingi atsitikimai palieka įkalčius; pagrobimų motyvus visados galima atsekti. Bet jei žmogus dingo dėl kokios nors kitokios priežasties, aptikti jo pėdsakus labai sunku. Beje, jei dingimą pavadinsim pabėgimu, tai iš karto daugelis dingimo atvejų, matyt, bus priskirti prie tų paprasčiausių pabėgimų.

Šiuo atveju irgi nebuvo nieko stebėtina, kad nerasta kokių nors pėdsakų. Apytikriai buvo žinoma vieta, kur išvažiavo tas žmogus, bet iš ten negauta pranešimo, kad aptiktas lavonas. Jo darbas nebuvo susijęs su kokiomis nors paslaptimis, dėl kurių jį būtų galėję pagrobti. O iš visų jo veiksmų, iš elgsenos anaiptol neatrodė, kad jis ketino pabėgti.

ERICH FROMM

MEILĖS MENAS

Kaunas 2004

Pratarmė

Kiekvienas, kuris tikisi lengvai įvaldyti meilės meną, perskaitęs šią knygą, veikiausiai nusivils. Ji, priešingai, siekia įrodyti, kad meilė nėra sentimentas, kuriam gali pasiduoti bet kas, nepriklausomai nuo brandos lygio. Ši knyga siekia įtikinti skaitytoją, jog visos jo pastangos mylėti bus nesėkmingos, jei jis nesistengs iš esmės pakeisti savo asmenybę, kad įgytų produktyvią orientaciją. Pasitenkinimas, kurį teikia meilė, neįmanomas be gebėjimo mylėti savo artimą, be tikro kuklumo, drąsos, tikėjimo ir drausmės. Kultūroje, kurioje šios savybės pasitaiko retai, nedažnas tesugeba mylėti. Iš tiesų, kiekvienas galėtų savęs paklausti, ar daug pažįsta tikrai mylinčių žmonių.

Ir vis dėlto, nors užduotis sunki, tai neturėtų mums trukdyti pažinti sunkumus bei siekti tikslo. Kad išvengčiau bereikalingų nesusipratimų, aš stengiausi gvildenti šią problemą kuo paprastesniais žodžiais. Dėl tos pačios priežasties kiek įmanoma mažiau naudojausi jau esama literatūra apie meilę.